Jauninantis tėvystės efektas – kaip keičiasi tėvų smegenys?

Tai jau trečiasis tekstas iš rubrikos apie mokslo įdomybes, susijusias su tėvų smegenimis. Tekstus jai ruošime kartu su neurologijos gydytoja rezidente, dviejų vaikų mama Gabriele Pociuviene. Jei įdomi ši tema ir nori nepraleisti kitų tekstų, prenumeruok KALBA MAMOS naujienlaiškį. Platesnėms diskusijoms lauksime Discord'e, prie kurio jungtis kviečiamos visos KALBA MAMOS tinklalaidės prenumeratorės.

Turimų vaikų skaičius gali būti siejamas su smegenyse vykstančiais pokyčiais, kurie yra priešingi stebimiems įprastai senstančiose smegenyse.

Ar tėvystė jums asocijuojasi su jaunėjimu? Man kartais ateina mintis, kad išlikdama smalsi kartu su savo vaikais ir matydama tokį nuostabos kupiną jų pasaulio matymą („oho, tai debesis!!!“) ir pati kartais pasijaučiu kaip vaikas. Visgi, kartais juokais, o dažnai – iš savo asmeninės patirties, tėvai sako, kad auginant vaikus žyla gimdytojų plaukai. Tad kas gi čia vyksta – vis dėlto tėvystė priartina, ar atitolina tą nelaukiamą mintį „aš senstu...“? Pasikalbėkime, ką buvimas tėvais nuveikia mūsų smegenyse šiuo klausimu.

Pradėkime nuo to, kad su tėvyste susiję staigūs, kartais nenuspėjami, ištvermės ir prisitaikymo reikalaujantys pokyčiai bei iššūkiai, sukelia nemažai, o kartais netir pernelyg daug streso. Gyvenimas staiga labai pasikeičia ir vis nenustoja keistis daug metų, o mes, rodos, liekame jaudintis dėl savo vaikų net jiems seniai suaugus. Logiška būtų manyti, kad toks ilgalaikis nerimas ir stresas sveikatos neprideda. Ir, žinoma, jis daro mums poveikį – žili plaukai ir raukšlės gali atsirasti anksčiau, arba pastebime, kad dažniau sergame.

Bet atsiranda ne vien nerimo raukšlės – tėvystė dažnai atneša ir daug džiaugsmo, juoko, kuriuos taip pat lydi raukšlelės. Ir dar viena gera žinia – džiaugsmo, naujų patirčių kiekis atsispindi ne tik tėvų veiduose – tėvystė labai pakeičia ir mūsų smegenis. Dar prieš gilinantis toliau galiu su džiaugsmu paguosti – buvimas tėvais neleidžia mūsų kūnui ir smegenims „stingti“ – ši patirtis verčia tiek judėti, keistis, prisitaikyti, pastebėti ir išmokti, kad smegenys nebesensta taip, kaip galėtų, ir net...atjaunėja.

Buvimas tėvais neleidžia mūsų kūnui ir smegenims „stingti“ – ši patirtis verčia tiek judėti, keistis, prisitaikyti, pastebėti ir išmokti, kad smegenys nebesensta taip, kaip galėtų, ir net... atjaunėja.

Jau kurį laiką kalbama apie tai, kad ne tik ankstyva vaikystė ir paauglystė yra labai smegenis keičiantys arba neuroplastiški žmogaus gyvenimo etapai. Prie jų prisijungia gana naujas terminas „matrescence“ – tapsmas, virsmas mama. Ir net dar naujesnis požiūris, išryškėjęs per pastaruosius kelerius metus – tai apskritai tėvystės (įtraukiant ne tik gimdančias mamas, bet ir tėčius, globėjus), kaip itin neuroplastiškumą skatinančio gyvenimo etapo, apibūdinimas. Apie tai, kaip stipriai ir nepaneigiamai pasikeičia moterų smegenys nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, galima paskaityti ir išgirsti ČIA.

Tačiau ryškūs smegenų pokyčiai vyksta ne tik mamų smegenyse ir ne tik dėl hormonų pokyčių. Juos lemia atsiradęs mažas žmogutis ir poreikis prisitaikyti prie naujos, pasikeitusios aplinkos, o su tuo susiduria ir tėčiai, globėjai. Ir čia svarbiausias tampa su vaiku praleistas laikas – kuo jis ilgesnis, tuo didesni ir pokyčiai smegenyse.

Tačiau nerkime dar giliau ir patyrinėkime, kokį konkretų poveikį mūsų smegenų pokyčiams ir senėjimui daro tėvystė. Visų pirma svarbu žinoti, kad mokslininkai jau kelis dešimtmečius tyrinėja smegenų pokyčius, vykstančius viso žmogaus gyvenimo metu, todėl jau šį tą žinome apie tai, kaip vidutiniškai daugumos vyrų ir moterų smegenys natūraliai keičiasi jiems amžėjant (1, 2), taip pat, kad tam tikri žmonių biologiniai ypatumai bei gyvenimo aplinkybės daro didelė įtaką tam, kokiu greičiu ir intensyvumu vyksta šie pokyčiai smegenyse. O pastaraisiais metais atsirandant vis daugiau tyrimų apie pokyčius mamų ir tėčių smegenyse, mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip susijusi tėvystė ir senatvė.

Panašu, kad turimų vaikų skaičius gali būti siejamas su smegenyse vykstančiais pokyčiais, kurie yra priešingi stebimiems įprastai senstančiose smegenyse (3). Kaip gi tai veikia? Susipažinkim su labai įdomia „kognityvinio rezervo“ sąvoka. Ši idėja atsirado stebint didelius skirtumus tarp simptomų, kuriuos patiria lygiai tą patį galvos smegenų pažeidimą patyrę pacientai (4). Buvo pasiūlyta „kognityvinio rezervo“ sąvoka, kuri apibūdina smegenų atsparumą ligoms, pažeidimams, kognityvinių funkcijų prastėjimui, kuomet smegenys atsiradusiems trūkumams kompensuoti pasitelkia gyvenimo eigoje sukurtus ir dažnai naudotus smegenų procesus bei signalų kelius. Ši idėja remiasi tuo, kad žmonės, susidurdami su skirtingais iššūkiais, gyvendami skirtingose aplinkose, užsiimdami skirtinga veikla, gyvendami „sukaupia“ tam tikrą skirtingo dydžio rezervą smegenyse, kuris labiausiai pasitarnauja prastėjant mūsų kognityvinėms funkcijoms, o tai neišvengiamai vyksta senstant. Taigi žmogui, turinčiam didesnį rezervą, sveikai senstant lėčiau ir vėliau pasireikš atminties, kalbos įgūdžių ir kt. funkcijų prastėjimas (4).

Turimų vaikų skaičius gali būti siejamas su smegenyse vykstančiais pokyčiais, kurie yra priešingi stebimiems įprastai senstančiose smegenyse.

Šioje vietoje į sceną žengia įžvalga apie tėvystės kuriamos sudėtingos aplinkos teigiamą poveikį minėtam kognityviniam rezervui (5). Dabartinis vyraujantis paaiškinimas toks – tėvystė labai padidina naujų ir sudėtingų iššūkių bei išmoktinų įgūdžių kiekį iki tol mums įprastoje gyvenamoje aplinkoje, todėl mūsų smegenyse vyksta reikšmingi struktūriniai pokyčiai siekiant prisitaikyti. Visa tai vyksta tol, kol auga mūsų vaikai, ir šie procesai padidina mūsų kognityvinį rezervą, kurio visiems prireikia senstant arba susirgus tam tikromis ligomis (5). 

Jeigu kyla klausimas, kas yra ta sudėtinga, nauja ir stimuliuojanti aplinka tėvystėje, štai keli pavyzdžiai: rūpinimasis kūdikiu reiškia daug daugiau lytėjimo, neverbalinių ženklų atpažinimo, emocijų reguliavimo ir nuolat kintančių poreikių atliepimo, fizinių užduočių (maitinimas, supimas, rengimas ir t.t.); rūpinimasis vyresniu vaiku suteikia daug progų aktyviai fizinei veiklai, empatijai, aplinkos ir socialinių žmonių ryšių tyrinėjimui, mokymui, problemų sprendimui ir t.t.

Be to, vizualiniai ir funkciniai smegenų tyrimai rodo, kad tėvų smegenys „atrodo“ ir funkcionuoja, tarsi būtų jaunesnės, o skirtumas ryškėja priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus (6). Daugumoje skaitytų tyrimų autoriai įvardija, kad didžiausias teigiamas efektas stebimas 3–4 vaikus auginančių tėvų smegenyse. Visa tai įvertinę mokslininkai daro prielaidą, kad tėvystė „saugo“ smegenis nuo amžėjant vykstančių pokyčių (tai vadinama neuroprotekcija) (5).

Smegenų tyrimai rodo, kad tėvų smegenys „atrodo“ ir funkcionuoja, tarsi būtų jaunesnės, o skirtumas ryškėja priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus. Daugumoje skaitytų tyrimų autoriai įvardija, kad didžiausias teigiamas efektas stebimas 3–4 vaikus auginančių tėvų smegenyse.

Kalbant apie tėvystę ir mąstymo bei atminties funkcijas, demenciją senatvėje, dar mažai suprantame apie tai, kas, kiek ir ką lemia, tačiau jau turime įrodymų, kad žmonės, turintys vaikų ir senatvėje palaikantys daugiau asmeninių ryšių, nesijaučiantys vieniši, turi mažesnę riziką susirgti kognityvinę funkciją bloginančiomis ligomis (7, 8). 

Taip pat svarbu paminėti, kad išsilavinimas, socioekonominė tėvų padėtis daro didelę įtaką tam, kaip senstant keičiasi jų smegenys – visa, kas dalyvauja mūsų gyvenime, jį veikia, ir visas tas sąveikas, priežastinius ryšius labai sunku įvertinti. Todėl vien vaikų turėjimas ar jų skaičius tikrai nebūtinai sulėtins mūsų smegenų natūralius amžėjant vykstančius pokyčius. Kaip ir visur gyvenime, svarbi visuma, individualios aplinkybės, ir, galiausiai, mūsų pastangos rūpintis savo fizine ir emocine sveikata.

Vaikų auginimo iššūkiai skatina mūsų smegenis keistis, neleidžia joms patogiai stingti įprastuose veikimo keliuose.

Visgi, nuostabu tyrinėti ir atrasti, kad su vaikų gimimu nesibaigia jų mums atnešamos dovanos. Vaikų auginimo iššūkiai skatina mūsų smegenis keistis, neleidžia joms patogiai stingti įprastuose veikimo keliuose. Apie tai galvojant man kyla toks vaizdinys – tėvystė neleidžia mūsų smegenims pelkėti tarsi nejudriam vandens telkiniui ir visi kasdieniai įvykiai, iššūkiai bei nuolatiniai pokyčiai yra tarsi stiprios vandens srovės, besiveržiančios tolyn. Matau daug prasmės tų nešančių srovių priėmime. Tegul tėvystė ir net jos iššūkiai padeda mums ilgiau ir sąmoningiau džiaugtis gyvenimu.

Ar jau klausei mūsų pokalbio apie tai, kokie pokyčiai vyksta moterų smegenyse nėštumo metu ir po gimdymo? Jei ne, tikrai įdomų ir kiekvienos mamos dėmesio vertą pokalbį rasi KALBA MAMOS prenumeratoje Spotify, o čia gali paklausyti nemokamą ištrauką:

Literatūros šaltiniai:

1. Deery HA, Di Paolo R, Moran C, Egan GF, Jamadar SD. The older adult brain is less modular, more integrated, and less efficient at rest: A systematic review of large-scale resting-state functional brain networks in aging. Psychophysiology. 2023 Jan;60(1):e14159. doi: 10.1111/psyp.14159.  

2. Zonneveld H. I., et al. Patterns of functional connectivity in an aging population: The Rotterdam Study. Neuroimage 189, 432–444 (2019). doi: 10.1016/j.neuroimage.2019.01.041.

3. Orchard ER, Chopra S, Ooi LQR, Chen P, An L, Jamadar SD, Yeo BTT, Rutherford HJV, Holmes AJ. Protective role of parenthood on age-related brain function in mid- to late-life. Proc Natl Acad Sci U S A. 2025 Mar 4;122(9):e2411245122. doi: 10.1073/pnas.2411245122.

4. Stern Y. Cognitive reserve. Neuropsychologia. 2009 Aug;47(10):2015-28. doi: 10.1016/j.neuropsychologia.2009.03.004.

5. Orchard ER, Rutherford HJV, Holmes AJ, Jamadar SD. Matrescence: lifetime impact of motherhood on cognition and the brain. Trends Cogn Sci. 2023 Mar;27(3):302-316. doi: 10.1016/j.tics.2022.12.002. Epub 2023 Jan 4. Erratum in: Trends Cogn Sci. 2023 Oct;27(10):974. doi: 10.1016/j.tics.2023.06.002.

6. Ning K, Zhao L, Franklin M, Matloff W, Batta I, Arzouni N, Sun F, Toga AW. Parity is associated with cognitive function and brain age in both females and males. Sci Rep. 2020 Apr 8;10(1):6100. doi: 10.1038/s41598-020-63014-7. 

7. Kuiper JS, Zuidersma M, Oude Voshaar RC, Zuidema SU, van den Heuvel ER, Stolk RP, Smidt N. Social relationships and risk of dementia: A systematic review and meta-analysis of longitudinal cohort studies. Ageing Res Rev. 2015 Jul;22:39-57. doi: 10.1016/j.arr.2015.04.006. 

8. Zhang Y, Fletcher J. Parental status in later life and parents' risk of cognitive impairment. SSM Popul Health. 2021 Nov 15;16:100968. doi: 10.1016/j.ssmph.2021.100968.