Tuo pačiu ritmu – mamų ir vaikų smegenys geba sinchronizuotis
- prieš 4 dienas
- 6 min. skaitymo
Tai pirmasis tekstas iš naujos rubrikos apie mokslo įdomybes, susijusias su mamų smegenimis. Tekstus jai ruošime kartu su neurologijos gydytoja rezidente, dviejų vaikų mama Gabriele Pociuviene. Jei įdomi ši tema ir nori nepraleisti kitų tekstų, prenumeruok KALBA MAMOS naujienlaiškį. Platesnėms diskusijoms lauksime Discord'e, prie kurio jungtis kviečiamos visos KALBA MAMOS tinklalaidės prenumeratorės.
Ar pažįstamas jausmas, kai savo kūdikį suprantate, tiesiog jaučiate, ko jam reikia, ką jis bando jums pasakyti?
Dauguma tai patiriame ir galbūt nujaučiame, kad taip vyksta ne šiaip sau. Supažindinsiu su reiškiniu, vadinamu smegenų sinchronizacija, kuris yra platesnio reiškinio – žmonių fiziologinės ir elgesio sinchronizacijos (angl. biobehavioral synchrony) – dalis, ir bent iš dalies paaiškina, kodėl šis motinystėje gimstantis bendravimo būdas yra toks svarbus.
Koks nuostabus ir apdovanojantis gali būti bendravimas su mažyliu, kai, atrodo, imame kalbėti ta pačia „kalba“ ir prasideda savotiškas šokis - mūsų veido išraiškos tarsi veidrodis atspindi mažojo žmogaus emocijas, kiekvienas kūnelio krustelėjimas atliepiamas prisilietimu, balso tembras keičiasi, žodžiai virsta garsais, o atkreipus dėmesį - ištisa melodija... Pradžioje visa tai gali pasirodyti neįprasta, net svetima, vaikiška, bet kūnas ir, tiksliau, mūsų įstabiosios smegenys, greitai padeda mums priprasti bei pajausti tokio bendravimo svarbą.
Smegenų sinchronizacija iki šiol yra šiek tiek paslaptingas procesas, bet paprastai tariant, jei jis vyksta ne vienose smegenyse, o tarp dviejų žmonių, tai yra tam tikrose atitinkamose jų srityse kylančių smegenų aktyvumo bangų ritmo supanašėjimas. Jį žmonės subjektyviai apibūdina kaip jausmą, jog yra tarsi susiję su kitu žmogumi, bendradarbiauja su juo arba net jaučiasi tarsi „susilieję“. Šis reiškinys jau kurį laiką labai domina mokslininkus, o jo tyrinėjimas veda prie įdomių diskusijų apie žmogaus sąmonę ir jos ribas – galbūt ją galima suprasti ne vien kaip patiriamą asmeniškai ar pirmuoju asmeniu, bet ir vadinti ją išplėstine sąmone, kuri tam tikra prasme (žinoma, ne fizine) peržengia mūsų smegenų ribas?
Taigi, kas yra mamų ir jų vaikų smegenų sinchronizacija ir kokia jos reikšmė vaikų vystymuisi?
Atsakydama į šį klausimą daugiausia remsiuosi 2023 metais pasirodžiusiu tyrimu (atvira prieiga čia - Mother–Infant Brain-to-Brain Synchrony Patterns Reflect Caregiving Profiles – PMC), kurio autorės yra ilgametės motinų smegenų tyrimų specialistės, dirbančios Izraelio Reichmano bei Jungtinių Amerikos Valstijų Yale universitetuose. Tyrimų šia tema yra atliekama tikrai nemažai, tačiau būtent šį pasirinkau todėl, kad jame kalbama apie jautraus, atliepiančio, prisitaikančio prie vaiko siunčiamų signalų mamos elgesio bei reiklaus, nejautraus elgesio (angl. sensitive caregiving vs. intrusive caregiving profile) skirtumus ir jų reikšmę sveikam vaikų vystymuisi.
Elgesio sinchronizacija tarp tėvų ir vaikų lemia lengvesnę vaikų socializaciją, empatiją, emocijų reguliavimą, net geresnę psichologinę sveikatą ateityje. Ir sinchroniškas šiame santykyje yra ne vien elgesys, širdies ritmas, bet ir smegenų veikla.
Iškart noriu užbėgti už akių neteisingoms išvadoms ir nuraminti: mamų elgesys negali visuomet būti tobulas, tokio jo, net jei jis būtų įmanomas, neuromokslininkų teigimu, tikrai nereikia, nes svarbiausias yra tiesiog nuoseklumas – kad didžiąją laiko dalį mama jautriai keistų savo elgesį pagal vaiko siunčiamus signalus, siekdama atliepti jo poreikius ir neperstimuliuoti arba nepalikti jaustis vienišam ir nesuprastam ilgesnį laiką. Visas sveikas tėvų ir vaikų bendravimas turėtų atrodyti kaip besitęsianti grandinėlė - pastangos bendrauti ir atliepti (elgesio korekcija, jei suprantame suklydę ar jaučiame praradę ryšį), ryšio atkūrimas ir jautrus elgesys…
Smegenų ryšys, jų sinchronizacija nesibaigia kūdikystėje – ji vyksta ir mamoms kalbantis, bendraujant su savo vaikais net iki paauglystės. Tuomet ryšiai stebimi tarp įvairių, plačių smegenų sričių.
Nuo gimimo sveikam vaiko vystymuisi (o kalbant apie smegenų sinchronizacijos reikšmę - ypač už socialines funkcijas atsakingų smegenų dalių vystymuisi) svarbiausias yra vieno iš tėvų ir vaiko bendravimas – ypatingoji diada. Jei joje bendravimas daugiau nei pusę viso laiko yra atliepiantis, jautrus, mama/tėtis atitinkamai reaguoja į vis besikeičiančią vaiko nuotaiką, elgesį, tai net pats toks santykis apibūdinamas kaip sinchroniškas. Elgesio sinchronizacija tarp tėvų ir vaikų lemia lengvesnę vaikų socializaciją, empatiją, emocijų reguliavimą, net geresnę psichologinę sveikatą ateityje. Ir sinchroniškas šiame santykyje yra ne vien elgesys, širdies ritmas, bet ir smegenų veikla.
Svarbu pasakyti, kad smegenų sinchronizacija šiuo atveju vyksta ne tik dėl tuo pačiu metu atliekamų panašių judesių ar reaguojant į tą patį išorinį dirgiklį (kaip, pavyzdžiui, aiškinama sinchronizacija kartu grojant muzikos instrumentais, dainuojant ir tokią ją nustatyti paprasčiausia), bet ir (o kartais net labiau) dėl bendros su pažinimu, emocijų išraiška susijusios protinės veiklos bendraujant (tai gali būti net paprastas, bet išraiškingas ir prasmingas mamos žvilgsnis). Taigi tirti ypatingą kūdikio ir (dažniausiai) mamos diados bendravimą, kuriame labai reikšmingi neverbaliniai signalai, o kalbą naudoja tik vienas iš bendraujančiųjų, mokslininkams yra iššūkis.
Trumpai apie jau minėtąjį tyrimą. Tirta 60 mamų ir vaikų (4-12 mėn. amžiaus) porų. Jiems bendraujant tarpusavyje, elektroencefalografijos būdu buvo registruojama jų smegenų veikla, o vėliau smegenų elektrinio aktyvumo duomenys lyginami tarpusavyje ir atsižvelgiant į tuometinį jų elgesį (žvilgsnius, kalbėjimą, veiksmus ir pan.). Taip laboratorijos sąlygomis vertintas vadinamasis jautrus tėvystės stilius, o reiklusis vertintas sudarant atsitiktines mamos-vaiko poras iš tų pačių tyrimo dalyvių.
Kągi parodė šis tyrimas (ir kiti, į jį panašūs)?
Nustatyta, kad jautrus, atliepiantis, šiltas mamos bendravimas su vaiku siejamas ir su didesne jų smegenų sinchronizacija. Priešingai nei reiklus ar nejautrus vaiko neverbaliniams signalams bendravimas, trukdantis smegenims „užmegzti ryšį“ ir vaikui jausti saugų prieraišumą bei mokytis iš mamos. Sinchronizacija ryškiausiai stebėta tarp mamų smegenų tam tikrų kaktinių skilčių dalių ir vaikų smegenų smilkininių skilčių dalių. Už socialines funkcijas atsakingomis laikomos šiek tiek kitos smegenų sritys, todėl šioje vietoje lieka erdvės tolesniems tyrimams, kaip visos šios sritys yra susijusios tarpusavyje ir kokią įtaką daro vienos kitų vystymuisi. Bet, nesileidžiant į anatomines subtilybes, jau žinome, kad maždaug už kaktos esančios mamų smegenų dalys laikomos pagrindiniu dviejų smegenų ryšio reguliavimo centru.
Atliepiantis mamos bendravimas su vaiku jautriausiu jo vystymosi etapu lemia sėkmingą jo vadinamųjų „socialinių smegenų“ brendimą, kuris intensyviausiai vyksta maždaug 6-12 mažylių gyvenimo mėnesiais.
Dar truputį pasiaiškinkime, kokia yra smegenų sinchronizacijos nauda ir reikšmė.
Jau minėjau, kad ji reikšmingiausiai padeda už socialines funkcijas atsakingų vaiko smegenų dalių vystymuisi. Kaip tai veikia? Tai atrodo beveik kaip mamų (arba tėčių) supergalia.
Suaugusiojo žmogaus subrendusios smegenys tinkamu laiku ir aplinkybėmis sinchronizuodamos savo veiklą su vaiko smegenimis per išorę reguliuoja jo besivystančias smegenis, mokydamos socialinių įgūdžių – bendravimo, emocijų spektro, emocijų reguliavimo ir išraiškos. Tokiu būdu per vieną žmogų vaikas pasiruošia kurti kitus socialinius ryšius, įsilieti į bendruomenę ir suprasti savo jausmus.
Ir žinoma, visas šis jautrus, savalaikis atliepiantis bendravimas vaikui leidžia jausti saugų prieraišumą ir būtent mamų bendravimo su vaikais būdas prognozuoja, koks bus vaiko prieraišumo būdas, ar jis turės pakankamai socialinių kompetencijų, ar mokės reguliuoti savo emocijas ir prisitaikyti socialinėse situacijose, gebės palaikyti draugiškus santykius su bendraamžiais ir net kaip jam seksis mokykloje akademine prasme iki pat paauglystės.
Taigi atliepiantis mamos bendravimas su vaiku jautriausiu jo vystymosi etapu lemia sėkmingą jo vadinamųjų „socialinių smegenų“ brendimą, kuris intensyviausiai vyksta maždaug 6-12 mažylių gyvenimo mėnesiais. Be to, jautraus bendravimo metu vaikų kūne išsiskiria daugiau oksitocino (ryšio, prieraišumo, meilės jausmus sukeliančio hormono), ir priešingai - reiklaus bendravimo atveju vaiko organizmas išskiria streso hormonus.
Taip pat svarbu pažymėti, kad smegenų ryšys, jų sinchronizacija nesibaigia kūdikystėje – ji vyksta ir mamoms kalbantis, bendraujant su savo vaikais net iki paauglystės. Tuomet ryšiai stebimi tarp įvairių, plačių smegenų sričių.
Taigi tiek tiesiogiai, dalindamiesi savo žiniomis ir įžvalgomis, tiek netiesiogiai, per smegenų ryšį ir sinchronizaciją, savo vaikus mokome iki pat jų brandos. Verta stengtis kuo dažniau daryti tai jautriai, kantriai, dėmesingai ir smalsiai. Ir žinoti, kad kai kurias akimirkas su savo vaikais išties išgyvename tuo pačiu vidiniu ritmu – sau ir jums linkiu, kad gyvenime jis „skambėtų“ meile ir džiaugsmu!
Gabrielė
Ar jau klausei mūsų pokalbio apie tai, kokie pokyčiai vyksta moterų smegenyse nėštumo metu ir po gimdymo? Jei ne, tikrai įdomų ir kiekvienos mamos dėmesio vertą pokalbį rasi KALBA MAMOS prenumeratoje Spotify, o čia gali paklausyti nemokamą ištrauką:
Tai pirmasis tekstas iš naujos rubrikos apie mokslo įdomybes, susijusias su mamų smegenimis. Jei įdomu ir nori nepraleisti kitų tekstų, prenumeruok KALBA MAMOS naujienlaiškį.
Naudoti šaltiniai ruošiant tekstą:
